Kai apie motinystės, tėvystės ir vaiko priežiūros išmokas viešai kalba už šeimos politiką atsakingos ministerijos atstovas, natūralu tikėtis tikslios ir patikimos informacijos. Juk tėvams tai nėra vien teoriniai procentai ar įstatymų formuluotės – pagal šiuos skaičius šeimos planuoja savo pajamas, vaiko priežiūros laikotarpį ir grįžimą į darbą.

Tačiau TV3.lt laidoje „Valdyk savo pinigus“, kurioje apie valstybės paramą šeimoms kalbėjo socialinės apsaugos ir darbo viceministras Tadas Vinokuras, nuskambėjo ne viena klaidinga suma, procentai ir netgi faktinė informacija apie įvairių išmokų skyrimą.

Visi mes esame žmonės, ir vieną kartą kalbant tiesioginio eterio metu, gal ir galima apsirikti. Tačiau kai per tą patį pokalbį supainiojami keli pagrindiniai vaiko priežiūros išmokų dydžiai, motinystės išmokos trukmė ir kreipimosi terminai, kyla platesnis klausimas: kaip galima planuoti šeimoms palankius pokyčius, jeigu net šiandien galiojanti sistema viešai pristatoma netiksliai?

Panagrinėkime, kas laidoje buvo pasakyta ir kaip yra iš tiesų.

1 336 ar 1 036 Eur: kokio dydžio vienkartinė išmoka gimus vaikui?

Laidoje iš pradžių teisingai paminėta, kad vienkartinė išmoka gimus vaikui siekia 1 036 Eur. Tačiau po kelių sekundžių nurodyta jau kita suma – 1 336 Eur.

Teisinga informacija: nuo 2026 m. birželio 1 d. vienkartinė išmoka gimus vaikui yra 1 036 Eur.

Ji skiriama už kiekvieną gimusį vaiką, nevertinant šeimos pajamų. Todėl gimus dvyniams bendra išmokų suma siektų 2 072 Eur, o gimus trynukams – 3 108 Eur.

Svarbu žinoti, kad ši išmoka nėra automatiškai pervedama į tėvų sąskaitą. Dėl jos reikia pateikti prašymą per Socialinės paramos šeimai informacinę sistemą SPIS.LT arba kreiptis į savo gyvenamosios vietos savivaldybę.

Prašymas turi būti pateiktas per 12 mėnesių nuo vaiko gimimo dienos.

Klaidingai nurodyti vaiko priežiūros išmokų dydžiai

Viena reikšmingiausių klaidų nuskambėjo aiškinant, kokio dydžio vaiko priežiūros išmoka mokama pasirinkus ją gauti iki vaikui sukaks 24 mėnesiai.

Laidoje buvo pasakyta, kad pirmaisiais metais mokama 40 proc., o antraisiais – 35 proc. kompensuojamojo uždarbio.

Tačiau tokie vaiko priežiūros išmokos dydžiai šiuo metu negalioja.

Pasirinkus vaiko priežiūros išmoką iki vaikui sukaks 24 mėnesiai:

• iki vaikui sukaks 12 mėnesių mokama 45 proc. kompensuojamojo uždarbio;
• nuo 12 iki 24 mėnesių – 30 proc. kompensuojamojo uždarbio;
• kiekvieno iš tėvų neperleidžiamais mėnesiais – 78 proc. kompensuojamojo uždarbio.

Pasirinkus išmoką iki vaikui sukaks 18 mėnesių, perleidžiamais mėnesiais mokama 60 proc. kompensuojamojo uždarbio, o neperleidžiamais mėnesiais – 78 proc.

Šie skirtumai nėra tik formalumai. Jeigu šeima pagal klaidingus procentus skaičiuotų savo būsimas pajamas, gautas rezultatas galėtų reikšmingai skirtis nuo tikrosios „Sodros“ mokėtinos sumos.

Neperleidžiami VPA mėnesiai – ne 68, o 78 procentai

Kalbant apie kiekvienam iš tėvų priklausančius neperleidžiamus vaiko priežiūros mėnesius, laidoje vienoje vietoje buvo nurodyta, kad išmoka siekia 68 proc. draudžiamųjų pajamų.

Teisingas dydis yra 78 proc. kompensuojamojo uždarbio.

Kiekvienas iš tėvų turi po du neperleidžiamus vaiko priežiūros mėnesius. Vienas iš tėvų savo mėnesių negali perduoti kitam. Jeigu vienas iš jų šia teise nepasinaudoja, kitam iš tėvų šie du mėnesiai paprastai nėra papildomai pridedami.

Todėl planuojant vaiko priežiūros laikotarpį svarbu vertinti ne tik mamos, bet ir tėčio socialinio draudimo stažą, pajamas, darbo situaciją bei galimybes laikinai pasitraukti iš darbo.

Ar 78 proc. reiškia 100 proc. ankstesnio atlyginimo „į rankas“?

Laidoje taip pat ne kartą teigta, kad 78 proc. kompensuojamojo uždarbio iš esmės reiškia 100 proc. ankstesnio atlyginimo į rankas.

Toks paaiškinimas yra pernelyg kategoriškas.

Motinystės, tėvystės ir vaiko priežiūros išmokos skaičiuojamos nuo „Sodros“ nustatyto kompensuojamojo uždarbio, o ne tiesiog nuo paskutinio asmens gauto atlyginimo.

Galutinei išmokai įtakos gali turėti:

• pajamos, gautos per apskaičiuojamąjį 12 mėnesių laikotarpį;
• pajamų svyravimai;
• keli darbai ar skirtingos veiklos formos;
• minimalios ir maksimalios išmokų ribos (išmokų „lubos” ir „grindys”;
• gyventojų pajamų mokestis ir privalomojo sveikatos draudimo įmoka;
• taikomas arba netaikomas neapmokestinamasis pajamų dydis.

Dėl to 78 proc. kompensuojamojo uždarbio negalima visais atvejais automatiškai prilyginti 100 proc. ankstesnio neto atlyginimo.

Lygiai taip pat laidoje nuskambėjęs teiginys, kad 60 proc. kompensuojamojo uždarbio sudarys maždaug 80 proc. ankstesnio atlyginimo į rankas, nėra universali taisyklė. Kiekvienos šeimos situacija turi būti apskaičiuojama individualiai. Pats faktas, kad turime taikomas VPA išmokų lubas, reiškia, kad didesnes pajamas gaunantiems asmenims, 78 proc. tikrai neatitiks 100 proc. „į rankas” gaunamo darbo užmokesčio.

Ar vienkartinė išmoka gimus vaikui skiriama automatiškai?

Laidoje buvo pasakyta, kad vienkartinė išmoka gimus vaikui „eina automatu“.

Tai netiesa.

Gimus vaikui tėvai turi pateikti atskirą prašymą. Jį galima pateikti:

• elektroniniu būdu per SPIS;
• tiesiogiai savo gyvenamosios vietos savivaldybei.

Jeigu prašymas nepateikiamas per 12 mėnesių nuo vaiko gimimo, teisė pasinaudoti šia išmoka gali būti prarasta.

Todėl šeimoms svarbu nesivadovauti prielaida, kad visos išmokos bus skirtos vien dėl to, jog vaiko gimimo faktas įregistruotas valstybės registruose – svarbu nepamiršti pateikti prašymo laiku per SPIS.LT.

Už kiek laiko atgal gali būti išmokėti vaiko pinigai?

Kalbant apie universalią išmoką vaikui, laidoje nuskambėjo mintis, kad pavėlavus kreiptis bus sumokėta už visą laiką, kurį šeima vaiko pinigų negavo.

Toks paaiškinimas taip pat nėra tikslus.

Pavėlavus pateikti prašymą vaiko pinigai gali būti paskirti už praėjusį laikotarpį, tačiau ne daugiau kaip už 12 praėjusių mėnesių, skaičiuojant nuo prašymo ir reikalingų dokumentų pateikimo dienos.

2026 m. universali išmoka vaikui siekia 129,50 Eur per mėnesį. Didesnė – 205,72 Eur – išmoka gali priklausyti vaikams iš gausių ar nepasiturinčių šeimų bei vaikams su negalia.

Taigi delsti pateikti prašymą ilgiau nei vienus metus tikrai nereikėtų, nes už visą prarastą laikotarpį, gali ir nepavykti gauti šios išmokos.

Motinystės išmoka mokama ne už 120, o už 126 dienas

Laidoje kelis kartus minėtas 120 dienų motinystės išmokos laikotarpis.

Įprastas motinystės išmokos laikotarpis yra 126 kalendorinės dienos. Jeigu gimdymas komplikuotas arba gimsta daugiau negu vienas vaikas, papildomai gali būti skiriama 14 kalendorinių dienų. Tokiu atveju bendras laikotarpis siekia 140 kalendorinių dienų.

Tiesa, laidoje buvo aptariami ir nuo 2027 m. numatomi pakeitimai. Tačiau pats 126 kalendorinių dienų laikotarpis nėra naujovė.

Esminis pakeitimas nuo 2027 m. sausio 1 d. – aktualus moterims, kurios iki gimdymo nepasinaudojo nėštumo ir gimdymo atostogomis. Pagal iki 2026 m. gruodžio 31 d. taikomą tvarką tokiais atvejais po gimdymo paprastai mokama už 56 kalendorines dienas, o komplikuoto ar daugiavaisio gimdymo atveju – už 70 dienų.

Nuo 2027 m. numatoma šioms moterims motinystės išmoką mokėti už visas 126 kalendorines dienas nuo gimdymo, papildomai skiriant 14 dienų komplikuoto arba daugiavaisio gimdymo atveju, nepaisant to, ar moteris spėjo išeiti į nėštumo ir gimdymo atostogas gimus vaikui ar ne.

Todėl viešai aiškinant pakeitimus būtina labai aiškiai atskirti, kas galioja dabar ir kas bus taikoma nuo 2027 metų.

Kodėl tokios klaidos nėra tik nekalti apsirikimai?

Galima sakyti, kad tiesioginiame pokalbyje kiekvienas gali supainioti vieną skaičių. Tai tiesa.

Tačiau per vieną laidą buvo netiksliai įvardytos kelios pagrindinės išmokų sumos, procentai, terminai ir skyrimo sąlygos. Ši informacija buvo pateikiama ne privataus asmens nuomonės formatu, o ministerijos atstovo, atsakingo už valstybės šeimos politiką.

Tėvams šie skaičiai turi labai realias pasekmes.

Pagal juos šeimos sprendžia:

• ar rinktis vaiko priežiūros išmoką iki 18, ar iki 24 mėnesių;
• kada vienam iš tėvų grįžti į darbą;
• kaip pasidalyti neperleidžiamus mėnesius;
• ar šeimos pajamų užteks paskoloms ir kitiems įsipareigojimams;
• ar galima pradėti arba tęsti savarankišką veiklą;
• kiek pajamų bus galima papildomai uždirbti neprarandant dalies išmokos.

Todėl net kelių procentų klaida gali reikšti šimtus ar net tūkstančius eurų per visą išmokų mokėjimo laikotarpį.

Pokyčiams neužtenka gražių pažadų

Pastaruoju metu daug kalbama apie būtinybę stiprinti šeimos politiką, didinti gimstamumą, kelti vaiko priežiūros išmokų lubas ir užtikrinti šeimoms didesnį finansinį saugumą.

Tačiau norint priimti iš tiesų šeimoms naudingus sprendimus pirmiausia reikia tiksliai suprasti šiandien galiojančią sistemą.

Kaip galima tinkamai vertinti jos trūkumus, jeigu viešai painiojami net baziniai išmokų dydžiai? Kaip galima kurti lankstesnę vaiko priežiūros sistemą, jeigu negebama aiškiai paaiškinti dabartinių pasirinkimų ir jų finansinių pasekmių?

Šeimoms reikia ne tik gražiai skambančių pažadų. Joms reikia tikslios, suprantamos ir praktiškai pritaikomos informacijos.

Planuojant motinystės, tėvystės ar vaiko priežiūros išmokas rekomenduoju nesivadovauti vien pavieniu pasisakymu laidoje ar socialiniuose tinkluose. Būtina įvertinti savo socialinio draudimo stažą, pajamas, apskaičiuojamąjį laikotarpį, abiejų tėvų situaciją ir planuojamas darbinės veiklos pajamas.

Nes šeimos finansinis planas neturėtų būti grindžiamas apytiksliais skaičiais.

Jeigu norite motinystės ir vaiko priežiūros išmokų taisykles rasti aiškiai, susistemintai ir vienoje vietoje, prisijunkite prie mano sukurtos uždaros VPA grupės, prie kurios jau yra prisijungę beveik 3000 tėvų! Taip, net 3000 tėvų nebūtų taip lengvai suklaidinti net ir išgirdę tokią informaciją iš pačio viceministro ir dar per TV3.

Beje, visi prisijungę prie grupės, gauna papildomus įrankius: atmintines, auklės sutartį, skaičiuokles – dovanų!

Tikiuosi šis straipsnis jums buvo įdomus ir naudingas.

Linkėjimai

Greta Užkuraitė