Sutarties keitimo poreikis gali atsirasti dėl nuolat besikeičiančių aplinkybių verslo aplinkoje. Tačiau sutartys, kaip žinia, turi įstatymo galią ją sudariusioms šalims ir todėl svarbu nepamiršti tinkamai suderinti visus klausimus ir atsiradusius pakeitimus tinkamai įforminti tarp sutarties šalių.

Kada galimas sutarties keitimas?

Įprastinėje civilinių teisinių santykių praktikoje sutarties pakeitimai yra atliekami šalių susitarimu. Tokiu atveju reikėtų įvertinti pačios sutarties turinį, kuriame galime rasti atsakymą, kokiu būdu turi būti atliekami tam tikri sutarties pakeitimai, pavyzdžiui, ar pakeitimas turi būti įforminamas abiejų šalių raštu, ar sutarties pakeitimui užtenka susirašinėjimo ir tarpusavio patvirtinimo tarp sutarties šalių ir kt.

Aišku, jog toks sutarties pakeitimo įforminimas eliminuoja tolimesnius sutarties šalių ginčus dėl atliktų pakeitimų. Tačiau greitoje ir nuolat cirkuliuojančioje civilinėje apyvartoje dažnu atveju neišvengiamos situacijos, kai sutarties pakeitimo gali norėti ir siekti tik viena iš sutarties šalių. Tada kyla klausimas, kaip elgtis, jeigu kita šalis nesutinka su siūlomais sutarties pakeitimais.

Žvelgiant į civilinį kodeksą, jame galima rasti įtvirtintą galimybę, kai vienos iš šalių reikalavimu sutartis gali būti pakeista teismo sprendimu, jeigu:

(a) kita sutarties šalis iš esmės pažeidė sutartį; 

(b) kitais sutarties ar įstatymų nustatytais atvejais. 

Visgi, šioje vietoje atsiranda teismo vaidmuo, kurio daugumoje atvejų norėtųsi išvengti. Aišku, gali būti atvejų, kai įstatymai ar sutartis gali numatyti vienašalį pakeitimą ir be teismo sprendimo (pavyzdžiui, sutarties kainos pakeitimas, pasikeitus pridėtinės vertės mokesčiui). Bet jeigu tokių vienašalių pagrindų neturime, kaip išvengti teismo ir „įkalbėti“ kitą šalį pakeisti sutartį?

Pirmiausia, reikėtų įvertinti atsiradusias sutarties keitimo aplinkybes ir įvertinti šalies, kuri inicijuoja sutarties pakeitimą, argumentus. Šioje vietoje reikėtų vertinti, ar sutarties keitimo aplinkybės atsirado jau sudarius sutartį, o pats aplinkybių pasikeitimas negali būti akivaizdus arba numatomas pačios sutarties sudarymo metu. Pavyzdžiui, jeigu šalis, kuri sudarė sutartį dėl kokio nors gamintojo prekių pardavimo, sutarties sudarymo metu jau žinojo, kad gamintojas tų prekių negamins ir netieks, vėliau, siekdama pakeisti sutartį, negalėtų remtis šiomis aplinkybėmis.

Dar vienas svarbus momentas, šioje vietoje net prisimenant nenugalimo jėgos (force majeure) aplinkybės, kurį reikėtų įvertinti – ar šalis, kuri inicijuoja sutarties pakeitimą, negalėjo kontroliuoti pasikeitusių aplinkybių. Patys ryškiausi pavyzdžiai yra „šviežūs“: pandemija visame pasaulyje dėl COVID, Rusijos agresija prieš Ukrainą – pasauliniai reiškiniai, kurie turėjo įtakos daugelio sutarčių keitimo ir net nutraukimo procesams. 

Beje, apie sutarčių nutraukimą esu jau paruošusi išsamų straipsnį:

Tačiau čia reikėtų atkreipti dėmesį, kad šiuo atveju šalis, kuri inicijuoja sutarties pakeitimą, neturėjo būti prisiėmusi pasikeitusių aplinkybių rizikos (pavyzdžiui, šalys gali aiškiai sutarti sutartyje, kai kaina nebus keičiama, nepaisant jokių aplinkybių). 

Visas šias nurodytas sąlygas galima įvardinti kaip esminėmis, kurios turi įtakos tinkamam sutarties vykdymui, todėl joms iš esmės pasikeitus, atsižvelgiant į sutarties šalių bendradarbiavimo principą – tai būtų pagrindas keisti sutartį. 

Galiausiai, įvykus esminiam aplinkybių pasikeitimui, besąlygiškas reikalavimas vykdyti galiojančios sutarties sąlygas gali būti nepateisinamas kaip neatitinkantis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principų.

Praktiniai sutarties keitimo aspektai

Atsižvelgiant į tai, koks tarp sutarties šalių yra priimtinas komunikacijos būdas, pirmiausia, reikėtų kreiptis į kitą šalį dėl jau sudarytos sutarties sąlygų pakeitimo. Paprastai rekomenduojama tokius veiksmus atlikti raštu, nurodant siūlomus pakeitimus, priežastis ar aplinkybes. Toks kreipimasis turėtų būti atliekamas neuždelsiant, jei tik atsiranda pagrįstos aplinkybės sutarties pakeitimui. 

Šiuo atveju taip pat svarbu nepamiršti įvertinti, ar pačioje sutartyje nėra numatyta sutarties keitimo procedūra ar tvarka. Svarbu – išdėstyti rimtus motyvus ir argumentus dėl sutarties pakeitimo (pavyzdžiui, tiekimo kainų padidėjimas, minimalios mėnesinės algos padidėjimas, kitų mokesčių, kurios turi įtakos sutarties vykdymui, padidėjimas, atsiradusios nenumatytos aplinkybės ir kt.). Esant reikalui, sutarties šalis, kuri inicijuoja sutarties pakeitimą, turi turėti įrodymus, pagrindžiančius jos nurodytas aplinkybes.

Kitas svarbus aspektas – nepamiršti sutarties pakeitimo formos. Bendra taisyklė, jog rašytinė sutartis turėtų būti keičiama tik raštu, nebent joje yra išlyga, kad sutartį pakeisti ar papildyti galima kitais būdais. 

Notarinės formos sutartis visais atvejais gali būti pakeista ar papildyta tik notarine forma – tai imperatyvi taisyklė. Retai, bet būna atvejų, kai reikėtų apsvarstyti ne tiek pačios sutarties pakeitimą, kiek naujos sutarties sudarymą, tiksliau – naujos redakcijos sutarties sudarymą. Tai galėtų būti atvejai, kai sutartis keičiama iš esmės. Visgi, praktikoje labiausiai paplitęs būdas yra sutarties pakeitimą įforminti atskiru priedu, kuriame išdėstoma, kokie sutarties punktai keičiami, papildomi ar naikinami.

Pats efektyviausias būdas – pačioje sutartyje iš anksto nustatyti sutarties keitimo tvarką ir net konkretizuoti, kokie punktai gali būti keičiami (pavyzdžiui, sutarties kainos peržiūrėjimas ir keitimas vieną kartą per metus, sutarties termino pratęsimas, atsiradus tam tikroms aplinkybėms ir pan.). Atlikus šiuos „namų darbus“, galėtume minimizuoti galinčius kilti nesutarimus ar ginčus dėl sutarties keitimo ateityje. 

Sutarčių sudarymo ypatumai yra plati tema, plačiau galite susipažinti šiame straipsnyje:

Šalims nesutariant dėl sutarties keitimo

Kaip minėta anksčiau, jeigu sutarties šalims derybomis nepavyksta sutarti dėl sutarties pakeitimo, kiekviena šalis gali reikšti atitinkamą reikalavimą dėl sutarties pakeitimo teismine tvarka. Tik šiuo atveju reikia nepamiršti, kad kreipimasis į kitą sutarties šalį ar į teismą dėl sutarties pakeitimo, savaime neatleidžia sutarties šalies nuo pareigos vykdyti sutartį ir nesuteikia teisės stabdyti savo įsipareigojimų vykdymą.

Gerai parengta sutartis gali apsaugoti jus ne tik ginčo atveju, bet ir padėti jo apskritai išvengti. Tad teikdami savo sutarčių teisės paslaugas vadovaujamės principu, jog norint tinkamai apginti savo teises, sutarčių individualizavimas yra būtinas. 

Jeigu reikia pagalbos su sutartimis, kviečiu užpildyti užklausos formą ir su jumis susisieksime