Sutartys sudaromos ne tik tiesiogiai pasirašant ant jos išspausdintos versijos, bet ir kitais būdais, pavyzdžiui žodiniu sutarimu ar paspaudžiant mygtuką “Sutinku” internetinėje svetainėje. Taigi įvairūs susitarimai ir sutikimai gali būti laikomi galiojančiomis sutartimis.

Kada reikia pasirašyti sutartį?

Tam tikrais atvejais galioja ir nepasirašytos sutartys, nes sutikimas sudaryti sutartį turi daugiau galimų variantų nei padėtas parašas ant popieriaus lapo. 

Lietuvos įstatymai numato tam tikrus atvejus, kuomet sutartys turi būti notariškai patvirtintos arba būtinai sudarytos raštu, o kitais atvejais netgi žodinis susitarimas bus galiojantis.

Pavyzdys nr1 – nuotolinis sutarčių sudarymas

Nuotolinis sutarčių sudarymas gyvuoja jau netrumpą laiką. Na, pavyzdžiui, ar atsimenate, kuomet apsipirkinėdami internetu paspaudėte jau minėtą “Sutinku’’ mygtuką, tam, kad užsakymas būtų patvirtintas? Taip, netgi ‘’Sutinku’’ mygtuko paspaudimas gali atstoti jūsų parašą, kitaip tariant – tokiu būdu labai paprastai yra sudaroma sutartis internetu.

Pavyzdys nr2 – el. parašo naudojimas sutartims

Daugeliui pasikeitė ir sutarčių sudarymo procesas būtent karantino laikotarpiu tam, kad bent iš dalies galėtų toliau vykdyti savo veiklą. Tuo metu išpopuliarėjo elektroninis parašas.

Įsivaizduokite, jog jums buvo reikalinga nekilnojamo turto konsultacija, kuri paprastai vykdavo gyvo susitikimo metu. Susitikus gyvai, visi pateikiami pasiūlymai (sutartys) galėdavo būti drąsiai pasirašomi be vargo, taip iš karto užtikrinant susitarimą dėl paslaugų vykdymo. Na, o karantino metu, ne tik konsultacija persikėlė į virtualią erdvę, bet ir sutarčių sudarymas įgavo kitokią formą.
Tam, kad galėtumėte save tinkamai apsaugoti pasirašant nuotolines sutartis el. parašu reikia žinoti tam tikrus aspektus, apie kuriuos rašiau straipsnyje apie sutarčių sudarymo ypatumus.

Pavyzdys nr3 – susitarimai bendraujant ryšio priemonėmis

Jei esate laisvai samdomas specialistas ir teikiate tam tikras paslaugas ir apie jas, jų pobūdį, eigą bei kainą susitariate el. paštu, žinutėmis ar netgi telefonu. Visi minimi sutarčių sudarymo būdai yra tinkami, jeigu paslaugų suma neviršija 1500 eurų. Jei suma didesnė – įstatymai yra numatę, kad tuomet sutartis turi būti sudaryta raštu. Kaip bebūtų, tai yra labiau “iš bėdos” variantas, nes tinkamos sutarties turėjimas vykdant savo veiklą, ne tik, kad padės aiškiau reglamentuoti santykius su klientais, bet galimai padės išspręsti ar apskritai – užkirsti kelią atsirandantiems ginčams.

Pavyzdys nr4 – žodinė sutartis

Kartais mes net nepagalvojame, kaip dažnai kasdienėje veikloje sudarome nemažai sutarčių tiesiog žodžiu. Pavyzdžiui, nueiname į parduotuvę, pasiimame kokią nors mums reikalingą prekę, sumokame už ją kasoje ir tokiu būdu įsigijame ją, arba paskoliname kaimynui kokį nors įrankį darbui atlikti, arba ateiname į kirpyklą, gauname paslaugą bei susimokame už ją ir pan. Visi šie kasdieniai veiksmai atrodo tokie įprasti, kad tikrai nepagalvojame, jog šiuo atveju mus praktiškai visada sieja teisiniai santykiai, t. y. sudarytos sutartys. Tokios sutartys laikomos sudarytomis žodžiu, jeigu jas sudarantys asmenys savo valią sudaryti sutartį išreiškia pasakydamas atitinkamus žodžius arba atitinkamai elgdamasis (konkliudentiniais veiksmais). Tokie susitarimai turi tokią pačią teisinę galią kaip ir kitomis formomis sudarytos sutartys, tik čia jau ginčo atveju kiltų įrodinėjimo problema.

Pavyzdys nr5 – raštu sudaromos sutartys

Visgi reikėtų nepamiršti, kad Lietuvos įstatymai numato atvejus, kada ir kaip turėtų būti sudaromos sutartys. Jeigu, pavyzdžiui, teisės aktuose yra numatyta, kad sutartis turi būti sudaroma raštu, tai bent vienos sutarties šalies nepasirašyta sutartis jau suponuoja mums mintį, kad sutartis negalioja, nepaisant to, kad kita šalis galbūt pradėjo vykdyti sutartį. Pavyzdžiui, susitariate su kokia nors įmone dėl baldų pagaminimo, pristatymo ir sumontavimo, tačiau įmonė laiku nepagamino baldų, o vėliau prisiminėte, kad dar ir nesate gavę iš įmonės pusės pasirašytos sutarties atgal. Tokiu atveju, greičiausiai sutartis negalios, nepaisant to, kad buvote sutarę viską žodžiu. Arba susitarėte dėl kokios nors daikto pirkimo, sumokėjote avansą, o vėliau pardavėjas grąžino avansą ir nurodė, kad daiktą pardavė kažkam kitam. Deja, bet nepasirašius sutarties ir šiuo atveju, greičiausiai jokios atsakomybės už tokį nesąžiningą elgesį pardavėjui nepritaikysite.

Taigi apibendrinus, tikrai nėra būtina tiesiogiai pasirašyti sutartį, sandoriai gali būti sudaryti įvairiausiais būdais, jeigu to neriboja Lietuvos teisės aktai. Visgi praktikoje ginčus išspręsti yra paprasčiau, kuomet šalys pasirašo sutartį. Žinoma, viskas labai priklauso, kokia veikla užsiimate, iš vykdomos veiklos atsirandančią riziką ir visus kitus faktus.

Kada galioja žodinė sutartis

Žodinė sandorių forma gali būti sudaroma, kai įstatymai ar šalių susitarimas nenustato rašytinės formos. Su rašytinės sutarties vykdymu susiję sandoriai gali būti sudaromi žodžiu, jeigu tai neprieštarauja įstatymams ar sutarčiai. Paprastai dauguma taisyklių dėl sutarties formos galime rasti civiliniame kodekse. Pavyzdžiui, civilinis kodeksas aiškiai numato, kad visi nekilnojamojo turto pardavimai turi būti būti sudaromi notarine sutarties forma, arba civiliniame kodekse rasime privalomą taisyklę, jog visi motorinių transporto priemonių pardavimai turi būti įforminami rašytine forma. Šiuo atveju reikia nepamiršti, kad privalome laikytis šių reikalavimų, o sutarties formos nesilaikymas sutartį daro negaliojančia.

Kada reikalinga rašytinė sutartis

Rašytinė sandorių forma sudaroma kaip jau minėta, kai fizinių asmenų sandorio suma yra didesnė nei 1500 eurų. 

Taip pat rašytinės formos reikia ir šiems atvejams:

• Prekių pirkimo – pardavimo išsimokėtinai;
• Draudimo sutartys;
• Arbitražiniai susitarimai;
• Kilnojamojo daikto nuomos ilgesniam nei vienerių metų terminui sutartys;
• Preliminarinės sutartys;
• Asmens išlaikymo iki gyvos galvos (rentos) sutartys;
• Taikos sutartys;
• Motorinės transporto priemonės pirkimo – pardavimo sutartis.

Kartais reikalavimą sudaryti sutartį rašytine forma galime rasti ir kituose teisės aktuose, pavyzdžiui, LR vartojimo kredito įstatymas numato, kad vartojimo kredito sutartis turi būti sudaroma raštu patvarioje laikmenoje.

Kada reikalinga notarinė sandorių forma

Notarine forma turi būti sudaromi:

• Daiktinių teisių į nekilnojamąjį daiktą perleidimo ir daiktinių teisių bei nekilnojamojo daikto suvaržymo sandoriai, išskyrus bankroto proceso metu sudaromus nekilnojamojo daikto perleidimo sandorius, jeigu nenurodyta kitaip
• Vedybų sutartys (ikivedybinė ir povedybinė)
• Uždarųjų akcinių bendrovių akcijų pirkimo – pardavimo sutartys, kai parduodama 25% ar daugiau uždarosios akcinės bendrovės akcijų ir tam tikrais kitais atvejais, kurie aprašomi 1.74 straipsnyje. 

Taigi, nors iš pirmo žvilgsnio gali susidaryti įspūdis, kad sutarties forma nėra esminis dalykas, tačiau, visgi, gali lemti patį sutarties (ne)galiojimo klausimą. Ypač kai kalbame apie atvejus, kada aiškiai įstatymuose yra numatyta, kokia forma turėtų būti sudaromos sutartys. Šie reikalavimai yra ne veltui, kadangi atsižvelgiama į sutarčių sudėtingumą, svarbą, reikšmę visuomenėje, šalių jautrumą ir įsipareigojimus, net – materialumą. Tačiau taip pat reikėtų nepamiršti, kad sutarties turinys praktiškai visada turi didesnį pranašumą prieš sutarties formą (išskyrus imperatyvius reikalavimus formai).

Jeigu Jums reikalinga konsultacija ar individualiam Jūsų atvejui sudaryta sutartis, kviečiame registruotis konsultacijai